Karolis Liugas, Austėja Kindurytė, Ieva Eitavičiūtė, Viktorija Kucenko, Arnoldas Morozas

Abstract

Uoslės sutrikimas stipriai paveikia pacientų kasdienio gyvenimo kokybę. Šios patologijos priežastys gali būti įvairios, tačiau pastaraisiais metais pasauliui gyvenant COVID-19 pandemijos sąlygomis, pastebėta, kad nemaža dalis šia infekcija sergančių pacientų skundžiasi uoslės sutrikimu ar visišku jos išnykimu. Tyrimo tikslas − apžvelgti uoslės sutrikimų, atsirandančių sergant COVID-19, epidemiologiją, patofiziologiją, diagnostiką, gydymą bei prognozę.

Išplitęs organizme SARS-CoV-2 užkratas paveikia uodžiamojo epitelio ląsteles ir, turima duomenų, jog pažeidžia uodžiamąjį stormenį. Uoslės sutrikimo diagnostikai gali būti naudojami įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs testai. Uoslės sutrikimą, pasireiškusį sergančiajam COVID-19 infekcija, reikia diferencijuoti su nosies ir prienosinių ančių, potrauminiu bei neurodegeneraciniu uoslės pažeidimais. Tikėtina, jog bendrosios povirusinių uoslės sutrikimų gydymo metodikos yra naudingos ir tinkamos COVID-19 sukelto uoslės sutrikimo gydymui: aromaterapija, natrio citratas, vietiškai nosyje naudojamas A vitaminas bei teofilinas, sisteminės omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys. Dažniausiai uoslės sutrikimai visiškai atsikuria per kelias savaites, tačiau retais atvejais gali užtrukti iki poros mėnesių po pasveikimo.

Keyword(s): uoslės funkcijos sutrikimai, uoslės jutimas, anosmija, hiposmija, disgeuzija, COVID-19, SARS-CoV-2, COVID-19 simptomai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.101
Full TextPDF

Back